- rūkinimas
- rūkìnimas sm. (1), rū̃kinimas (1) 1. H, R, N, K → rūkinti 1: Per neapsidabojantį rūkinimą vieno bičių aulio atsirado … ugnis, kuri trumpam čėse 4 padvarijas … į pelenus parguldė LC1883,21. 2. → rūkinti 3: Rūkinimo rykas H, R. Rūkìnimo žvakelė KII121. Rūkinimo altorius H, R, KII121. Su rūkinimu arba smilkymu tą (kvapą) pravaryti yra negeras paprotys prš. Ir visas žmonių pulkas buvo lauke, ir meldėsi rūkinimo adynoje NTLuk1,10. 3. → rūkinti 4: Man rūkìnimas nėra įdomus Klvr. Tep nebuvo už ką mušt, tik už rū̃kinimą Rud. 4. rūkyklė: Ir pastatė rūkinimus ant altoriaus, ir uždegė lempas Bb1Mak4,50. \ rūkinimas; aprūkinimas; perrūkinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.